Kaip žmonės taupo? Planuoja pirkinius. Pirkti maisto eina su sąrašu ir suplanavę savaitės valgiaraštį. Pirkti ne maisto prekių eina tik kartą per mėnesį. • Parduotuvėse lygina prekių kainas, užsuka į turgų, į išparduotuves, pigesnių kainų ar naudotų daiktų parduotuves. Derasi. • Seka nuolaidas, išpardavimų metu perka tik tuos daiktus, kurių reikia, ir stengiasi nusipirkti tiek, kad užtektų iki kito išpardavimo. •Vengia neapgalvotų pirkinių. Įsidėję daiktą į parduotuvės krepšelį, dar dešimt sekundžių pagalvoja, ar tikrai jo reikia. •Neperka ir nenaudoja ( kuo mažiau naudoja) vienkartinių daiktų – indų, pašluosčių, pirkinių maišelių. •Maistą gamina patys. •Kur gali, eina pėsčiomis arba važiuoja dviračiu. Taip taupoma ne tik transportui, bet ir sportui bei sveikatos priežiūrai. •Automobilį stengiasi naudoti ekonomiškai: tinkamai prižiūri, važinėja pakankamai pripūstomis padangomis, staigiai nestabdo ir negreitina, jei gali, vienu automobiliu į darbą važiuoja keliese. Ir, aišku, laikosi kelių eismo taisyklių. •Namuose taupo elektrą (naudoja ekonomiškas lemputes), vandenį (sumažina srovę), dujas, šilumą (apšiltina namus). •Namus remontuoja patys. Jei būstas vienam per didelis – pasikviečia ką nors gyventi kartu. Renkasi tinkamiausią (pagal poreikius) mokėjimo už telefoną, kabelinę televiziją ir internetą planą. •Atsisako žalingų sveikatai ir brangių piniginei bei šeimos ir visuomenės gerovei įpročių. •Laisvalaikį leidžia, pramogauja su draugais namuose, iškylauja gamtoje, visuomeniniuose renginiuose.Dalyvauja įvairiose savanorių programose. •Patys gamina dovanas, dovanoja paslaugas, o ne daiktus. •Nemoka palūkanų už panaudotą kredito kortelės likutį (laiku padengia skolą). •Renkasi pigiausią atsiskaitymo (mokėjimo) būdą (internetu, pagal tiesioginio debeto sutartis). •Greičiau grąžina vartojimo kreditą: jei nėra išankstinio grąžinimo mokesčio, sutaupomos palūkanos. •Jei naudojasi turto draudimo paslaugomis, pasirenka didesnę frančizės sumą. Tada draudimo įmoka būna mažesnė, o su nedideliais nuostoliais galima susitvarkyti ir savo lėšomis. •Nevėluoja mokėti įmokų (taip išvengia baudų ir delspinigių). Kaip sudaryti savo šeimos biudžetą? • Įvertinti esamą padėtį: suskaičiuoti savo dabartines išlaidas ir padaryti išvadas. • Suplanuoti, kam ir kiek ketiname išleisti per metus: • įvertinę savo nuolatines pragyvenimo išlaidas, • įvertinę savo artimus ir tolimus planus. • Palyginti savo poreikius ir norus (išlaidas) su galimybėmis (pajamomis ir turimomis santaupomis), jei reikia, peržiūrėti išlaidas. • Sudaryti trumpesnio laikotarpio, pavyzdžiui, mėnesio išlaidų planą. • Išlaidas kontroliuoti ir nenukrypti nuo plano. • Pasikeitus pajamoms arba išlaidoms, peržiūrėti ankstesnį planą ir laiku jį pakeisti. Labai svarbu į planavimo ir kontrolės procesą įtraukti visus šeimos narius. Taip padidėtų galimybės pasiekti pageidaujamų tikslų.
Rekomenduojamas išlaidų grupių sąrašas: • Išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams • Išlaidos alkoholiniams gėrimams ir tabakui • Išlaidos drabužiams ir avalynei (taip pat jų priežiūrai, taisymui, valymui, nuomai ir kt.) • Būsto išlaikymo išlaidos (būsto nuomai, mokesčiams už elektrą, dujas, šildymą, vandenį, atliekų surinkimą, kitiems mokesčiams) • Būsto apstatymo išlaidos (kasdienės priežiūros, remonto prekėms ir paslaugoms, baldams, kilimams, šviestuvams, buities prietaisams, kitiems buityje naudojamiems daiktams, valymo priemonėms ir paslaugoms ir kt.) •Išlaidos sveikatos priežiūrai (farmacijos gaminiams, medicinos paslaugoms) •Transporto išlaidos (transporto priemonėms, jų priežiūrai, degalams, keleivių vežimo paslaugoms) •Išlaidos ryšiams (paštui, telefonui, telefonijos paslaugoms) •Išlaidos poilsiui ir kultūrai (vaizdo, garso, kompiuterių technikai ir jos priežiūrai, laisvalaikio paslaugoms, prekėms, jų priežiūrai, žaidimams, žaislams, sporto prekėms ir paslaugoms, sodo, daržo prekėms, naminiams gyvūnėliams, kultūros paslaugoms, laikraščiams, knygoms, raštinės reikmenims, atostogų išvykoms) •Išlaidos švietimui (ikimokykliniam ugdymui, mokyklinėms prekėms, mokesčiams už mokslą, popamokiniam ugdymui) •Išlaidos restoranams, kavinėms ir viešbučiams •Išlaidos kitoms prekėms ir paslaugoms (asmens higienos prekėms ir paslaugoms, kirpykloms, asmeniniams daiktams, juvelyriniams dirbiniams, draudimo, finansinėms paslaugoms ir kt.) •Išlaidos paskoloms (tikslinga kiekvieną paskolą rašyti į atskirą eilutę, galima išskirti netgi vienos paskolos įmokos eilutę į skiltis „Paskolos grąžinimas“ ir „Palūkanos“) •Pinigai santaupoms (jei taupome keliems tikslams arba esame pasirinkę kelias taupymo priemones – keletą indėlių sąskaitų, pensijų kaupimą, investicinius fondus, gyvybės draudimo sutartis – eilučių taip pat turės būti keletas). •Išlaidos dovanoms •Kišenpinigiai (pinigai, skirti asmeninėms reikmėms, už kurias nereikia atsiskaityti). Norint sutaupyti, plano sudaryti neužteks. Reikės išmokti išleisti mažiau, jei nepavyksta uždirbti daugiau. Kaip mažiau išleisti, gali patarti daugelis iš savo asmeninės patirties. Kai kurie iš tokių patarimų – gana radikalūs, pavyzdžiui, atsikratyti automobilio, jei juo važiuojame rečiau negu kartą per dvi savaites. Tačiau yra ir tokių patarimų, kuriuos tikriausiai kažkada ir žinojome, ir naudojomės, tačiau, gyvenimui sparčiai gerėjant, juos pamiršome. O sutaupyti jie padėtų. Štai keletas tokių patarimų: taisyti batus, adyti drabužius arba pritaikyti panaudotus daiktus „antram gyvenimui“. Parengta pagal “Skaičiuojame pinigus” leidinį.
Kaip mažinti išlaidas Savo įprastas išlaidas reikia mažinti, jei sumažėja pajamos, jei neturime jokių santaupų, kurios gali praversti sumažėjus pajamoms (pavyzdžiui, netekus darbo) arba netikėtai pasikeitus aplinkybėms (pavyzdžiui, prireikia didesnės pinigų sumos vaistams). Išlaidas reikia mažinti ir tuomet, jei norime susitaupyti daugiau pinigų ateičiai (pensijai, vaikų savarankiško gyvenimo pradžiai ir kt.) arba jei norime tiesiog išleisti mažiau ir iš anksto pradėti taikytis prie kuklesnio gyvenimo. Norint susitaupyti, plano sudaryti neuž- teks. Reikės išmokti išleisti mažiau, jei nepavyksta uždirbti daugiau. Kaip mažiau išleisti, gali patarti daugelis iš savo asmeninės patirties. Panaršę internete ir pasikalbėję su kitais žmonėmis (nemažai naudingų patarimų pažertų vyresni giminaičiai), galime NEMOKAMAI rasti daugybę patarimų. Tačiau, kad ir mums pavyktų susitaupyti, reikės išsirinkti sau labiausiai priimtinus patarimus ir pradėti jais naudotis. Kai kurie iš tokių patarimų – gana radikalūs, pavyzdžiui, atsikratyti automobilio, jei juo važiuojame rečiau negu kartą per dvi savaites. Tačiau yra ir tokių patarimų, kuriuos tikriausiai kažkada ir žinojome, ir naudojomės, tačiau, gyvenimui sparčiai gerėjant, juos pamiršome.
Lietuvos bankas ketina išleisti pirmąją pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą
Lietuvos bankas rengiasi žengti beprecedentį žingsnį ir dar šiemet išleisti analogų neturinčią centrinio banko skaitmeninę kolekcinę monetą. Planuojama, kad pirmoji tokia moneta bus išleista blokų grandinės (angl. blokchain) ar kitos panašios technologijos pagrindu. „Taip išskirtinai paminėtume šiemet švenčiamą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, parodydami pasauliui, kad esame veržli, inovacijas ir naujausias technologijas skatinanti šalis, pirmoji numizmatikoje atverianti kelią skaitmeninėms kolekcinėms monetoms“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.Tai, kokia bus pasirinkta technologija ir konkretūs įgyvendinimo sprendimai, bus siekiama išsiaiškinti specialiame Lietuvos banko organizuojamame programinės įrangos kūrėjų maratone (angl. hackathon). Jame dalyvauti bus kviečiamos skaitmeninių technologijų kompanijos ir IT specialistai iš viso pasaulio. Numatomas specialus renginys turėtų įvykti šių metų gegužę. Apie konkrečias jo detales ir užduotis bus paskelbta balandžio pradžioje.Po programinės įrangos kūrėjų maratono, įvertinus visus monetos išleidimo aspektus, bus galutinai apsispręsta ir dėl monetos išleidimo datos, tiražo, nominalo, kainos, technologijos bei platinimo būdo.Pasak M. Jurgilo, centrinis bankas jau kurį laiką vykdo intensyvius pasirengimo skaitmeninės monetos išleidimui darbus: „Laukia daug technologinių ir kitų iššūkių. Tikimės, kad, juos įveikus, planai virs realybe dar šiemet.“Lietuvos banko valdyba jau nutarė skaitmeninę kolekcinę monetą įtraukti į oficialų Lietuvos banko 2018 m. numizmatinių vertybių išleidimo planą.Lietuvos banko išleidžiamų numizmatinių vertybių paskirtis yra kolekcionavimas. Kolekcinės monetos išleidžiamos siekiant įamžinti svarbius įvykius, reiškinius, asmenis. Šiomis monetomis neskatinama atsiskaityti. Kaip ir įprastines kolekcines monetas, kolekcines skaitmenines monetas Lietuvos bankui būtų galima grąžinti už nominaliąją jų vertę kaip mokėjimo priemonę.Skaitmeninė kolekcinė moneta būtų dar vienas žingsnis įgyvendinant Lietuvos banko inovacijų ir finansinių technologijų (angl. FinTech) strateginę veiklos kryptį. Metų pradžioje centrinis bankas pranešė, kad sieks sukurti blokų grandinės technologija pagrįstą bandomosios aplinkos (angl. sandbox) platformą „LBChain“. Jos tikslas – padėti Lietuvos ir tarptautinėms įmonėms įgyti naujų žinių, vykdyti blokų grandinės technologijos tyrimus, pritaikant ir išbandant šia technologija pagrįstas paslaugas finansų įstaigų veikloje. Numatoma, kad projektas bus pradėtas vykdyti 2019 m. ir dar labiau paskatins pastaraisiais metais gerokai paspartėjusią FinTech kompanijų plėtrą ir steigimąsi Lietuvoje.
Kasdienė pinigų apskaita padeda rasti galimybių taupyti ir įgyvendinti savo tikslus.
Šeimos pajamos galėtų būti ir didesnės, jei ji kruopščiai apskaičiuotų, kada ir kiek pinigų reikės, o laisvus pinigus laikytų kaupiamųjų arba terminuotųjų indėlių sąskaitose.