Lietuvos bankas perspėja dėl atsakomybės už virtualiųjų žetonų platinimą ir reklamą
Lietuvos bankas įspėja, kad virtualiųjų valiutų ir jų žetonų pirminiam platinimui (angl. initial coin offering – ICO) bei reklamai Lietuvoje tam tikrais atvejais taikomi teisės aktuose numatyti reikalavimai. Siekdamas išsiaiškinti, ar tokie reikalavimai nebuvo pažeisti, Lietuvos bankas jau kreipėsi į „Bankeros“ vardu veikiančią bendrovę ir naujienų portalus lzinios.lt ir lrytas.lt. „Pagal Lietuvos banko patvirtintą poziciją, tais atvejais, kai platinami virtualiųjų valiutų žetonai turi vertybinių popierių požymių, jiems taikomi Vertybinių popierių įstatymo reikalavimai, įskaitant nuostatas dėl tokio platinimo reklamos. Už reikalavimų nepaisymą gali grėsti baudos ar kitos poveikio priemonės“, – sakė Lietuvos banko Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas Vaidotas Cibas. 2017 m. spalio 10 d. Lietuvos bankas patvirtino poziciją „Dėl virtualiųjų valiutų ir pirminio virtualiųjų valiutų žetonų platinimo“. Joje numatyta, kad tais atvejais, kai ICO metu išleidžiami žetonai turi vertybinių popierių požymių (suteikia teisę į nuosavybę, pelno dalį ar valdymą, numatoma mokėti palūkanas, išpirkti žetonus ir pan.), taip pat sudaroma galimybė priemonę perleisti, prekiauti ja antrinėje rinkoje ar organizuotos prekybos vietose, siūlymui turi būti taikomi Vertybinių popierių įstatymo reikalavimai. Pagrindinis iš jų yra tai, kad prieš platindama tokius žetonus mūsų šalyje įmonė turi parengti prospektą ir jį turi patvirtinti Lietuvos bankas arba atitinkama kitos Europos Sąjungos valstybės institucija. Vieša informacija rodo, kad Finalify Ltd, veikianti kaip „Bankera“, virtualiosios valiutos žetonus pradėjo platinti 2017 m. lapkričio pabaigoje ir per išankstinį platinimą pritraukė 25 mln. Eur. Be to, „Bankera“ platina savo leidžiamą kriptovaliutą ir taip jau yra pritraukusi daugiau nei 80 mln. Eur. Atsižvelgiant į pozicijoje išdėstytus požymius ir remiantis „Bankeros“ verslo plane pateikta informacija, daroma išvada, kad šis ICO patenka į Vertybinių popierių įstatymo reguliavimo sritį, t. y. laikomas viešu siūlymu, todėl turi būti vykdomas laikantis nustatytų reikalavimų. Užfiksuota, kad šis ICO buvo reklamuojamas naujienų portale lrytas.lt. Lietuvos bankas „Bankeros“, portalų lzinios.lt ir lrytas.lt paprašė pateikti papildomą informaciją. Ją gavus bus sprendžiama dėl tolesnių priežiūros veiksmų. Vertybinių popierių įstatyme įtvirtinta, kad jei asmenys organizuoja ar įgyvendina vertybinių popierių viešą siūlymą nepatvirtinę prospekto arba vertybinių popierių viešas siūlymas ar prekyba reguliuojamoje rinkoje yra uždrausti, sustabdyti arba neatitinka šio ir kitų teisės aktų reikalavimų, gali būti skirta maksimali, net viešai siūlytų vertybinių popierių bendros nominaliosios vertės dydį galinti siekti bauda. Priežiūros institucija turi teisę taikyti poveikio priemones tiek juridiniam asmeniui, tiek jo vadovams ir kitiems už pažeidimą atsakingiems asmenims, įskaitant subjektus, platinančius neteisėtai vykdomo ICO reklamą. Lietuvos bankas atkreipia ir kitų žiniasklaidos priemonių dėmesį į teisės aktų reikalavimus dėl vertybinių popierių požymių turinčių priemonių platinimo bei reklamos ir primena, kad Reklamos įstatymas draudžia reklamuoti teisės aktų reikalavimus pažeidžiančią veiklą.
Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?
Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 m. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris vidutiniškai per metus siekė 3,7 proc., lėmė tiek vidaus ekonominiai veiksniai, tiek vartotojams nepalankios tendencijos pasaulinėse žaliavų rinkose. Per metus infliaciją labiausiai padidino maisto produktų ir gėrimų (iš jų – alaus, pieno, aliejaus ir riebalų), degalų bei paslaugų kainos. Komentuoja Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Ieva Skačkauskaitė Kainų šuolis pasaulinėse rinkose Maisto ir energijos kainų augimą, kaip žinoma, daugiausia nulėmė išorės veiksniai, kuriems Lietuva, kaip maža ekonomika, įtakos neturi. Naftos kaina pernai pasaulinėse rinkose šoktelėjo daugiau nei 20 proc. – tai brangino ir degalus Lietuvoje. Kitas stiprus kainas prekių lentynose paveikęs veiksnys buvo pasaulinės maisto žaliavų kainos, kurios pernai padidėjo apie 12 proc. Iš itin dažnai vartojamų maisto produktų labiausiai pasaulinėse rinkose brango žaliavinis pienas, aliejai ir riebalai. Vidutiniškai per metus Lietuvoje apie 20 proc. padidėjo sviesto kaina, aliejus ir kiti riebalai pabrango apie 12 proc. Kadangi šių maisto žaliavų brangimas buvo pasaulinis, Lietuva pagal jį nebuvo išskirtinė: panašiai pieno produktų, sviesto, aliejų ir riebalų kainos padidėjo ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje, Latvijoje. Infliaciją didino mokesčių pokyčiai Vis dėlto bendro prekių krepšelio kaina Lietuvoje ir Estijoje augo sparčiau nei Latvijoje. Viena iš priežasčių buvo ta, kad abiejose šalyse nemenkai išaugo alkoholinių gėrimų kainos. Tiek Lietuvoje, tiek Estijoje buvo nemenkai keliami akcizai alkoholiui. Dėl to Lietuvoje vien alaus kainos vidutiniškai per metus padidėjo apie 30 proc., o Estijoje – apie 12 proc. Pernai Lietuvoje mokestiniai pokyčiai – akcizai alkoholiniams gėrimams, šilumos PVM lengvatos pokyčiai – padarė didelę įtaką infliacijai. Jeigu nagrinėtume infliaciją, neapimančią minėtų mokesčių pakeitimų, pamatytume, kad Lietuvoje kainų augimas labai panašus į kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių kainų augimą, svyruojantį apie 3 proc. Tai rodo, jog visos jos yra vis dar besivystančios ekonomikos šalys ir jose tebevyksta panašūs konvergencijos procesai, t. y. artėjimas prie ES vidurkių. Kodėl brango paslaugos? Paslaugų kainos Lietuvoje vis dėlto augo daugiausia iš kitų euro zonos valstybių. Nemenką paslaugų kainų augimą Lietuvoje reikėtų sieti su darbo užmokesčio raida. Nors darbo užmokestis visose Baltijos šalyse kilo daugiau nei euro zonos vidurkis, smarkiausiai iš trijų Baltijos sesių jis paaugo Lietuvoje. Kadangi darbo užmokestis paslaugų sektoriuje dažniausiai sudaro visų sąnaudų liūto dalį, verslininkai gana greitai gali algų padidinimą įtraukti į galutinę kainą vartotojams. Labiausiai iš paslaugų per metus Lietuvoje brango restoranų ir kavinių bei būsto priežiūros ir remonto paslaugos. Kas laukia 2018 m? Šiemet infliacijos tempai bus mažesni, nes turėtų priblėsti veiksnių, padidinusių infliaciją pernai, poveikis. Pavyzdžiui, nenumatoma didinti akcizų tarifų alkoholiniams gėrimams, o akcizai tabakui kils mažiau nei pernai. Be to, prognozuojama, kad pasaulinės naftos ir maisto žaliavų kainos šiemet augs gerokai mažiau, todėl ir tokios kainos vartotojams turėtų augti lėčiau. Galiausiai, nors darbo užmokestis turėtų didėti ir ateityje, negalima manyti, kad jis šiemet kils tiek daug, kiek pernai. Jau kurį laiką dėl darbuotojų trūkumo Lietuvoje darbo užmokestis auga gerokai sparčiau nei darbo našumas. Tokia padėtis nėra tvari, nes verslas privalo išlaikyti konkurencingumą. Taigi, dėl visų šių aplinkybių Lietuvos bankas numatė, kad šiais metais kainų augimas bus mažesnis nei pernai – jis sieks 2,6 proc.